Šiuolaikiškų technologijų plėtra – svarbiausia

Diskusija apie kelių sektoriaus aktualijas

Šiuolaikiškų technologijų plėtra – svarbiausia

Standartinė Kelio žmonės » Tre Sau 04, 2017 12:03 pm

Šiuolaikiškų technologijų plėtra – vienas svarbiausių uždavinių artimiausiais metais

Baigiantis 2016-ųjų darbų sezonui ir kalendoriniams metams norėtųsi pasidalinti dviem žiniomis, kurios itin aktualios AB „Panevėžio keliai“ kolektyvui. Viena jų gera, kita – mažiau gera.
Pradėsime nuo mažiau geros žinios: bendrovės pardavimo pajamos 2016 metais, preliminariais duomenimis, bus ketvirtadaliu mažesnės nei 2015-aisiais. Šis rodiklis kuklesnis dėl objektyvių priežasčių. Per vėlai paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, laimėtojų nustatymas ir sutarčių pasirašymas bei darbų pradžia persikėlė į rudenį ir žiemos mėnesius, kai technologiškai galima atlikti ne visus darbus.

O geroji žinia ta, kad vėluojant pasirašyti sutartis 2016 metais, daugelis darbų persikelia į naujuosius – 2017 metus, taigi kitąmet darbų turėsime nuo pat pavasario, o kai kuriuose objektuose dirbsime ir žiemą.

„Bendrovės „Panevėžio keliai“ 2016 metų rezultatai yra teigiami, rentabiliai dirbo ir dukterinės kelių sektoriaus įmonės Lietuvoje, Latvijoje bei Kaliningrado srityje. Rinkos naujokė „PK Road“ sėkmingai baigė suplanuotus darbus viename iš geležinkelių infrastruktūros objektų Švedijoje ir jau turi sutartį tolesniems darbams“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Metų pradžioje bendrovė „Panevėžio keliai“ sėkmingai baigė orlaivių kilimo ir tūpimo tako dangos remonto darbus Kyviškių aerodrome. Tai – pirmoji sutartis Lietuvos aviacijos srityje, kai darbai atlikti vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais. Objektas metų pabaigoje pelnė garbingą apdovanojimą konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“. Užsakovas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

2016 metų balandį baigta valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 115 Ukmergė–Molėtai ruožų rekonstrukcija. Projekto darbai iš viso apėmė 16,67 kilometro atkarpą, kuri prasideda ties Ukmergės miesto riba ir tęsiasi Molėtų kryptimi iki Skuolių gyvenvietės. Šis objektas įvertintas ne tik konkurso „Lietuvos metų gaminys 2016“ aukso medaliu, bet ir pelnė apdovanojimą už BIM panaudojimą susisiekimo infrastruktūros objektuose. Užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).

2016-aisiais užsakovui – LAKD – perduoti svarbaus eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo 2014–2020 metais TEN-T keliuose I etapo antrosios sutarties darbai. Magistralėje A2 darbai apėmė pėsčiųjų viaduko avaringame ruože ties Žemaitkiemio sankryža statybą, magistralės platinimą įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas, jungiamųjų kelių abiejose kelio pusėse bei dviejų žiedinių sankryžų įrengimą. Kiti darbai buvo atliekami „Via Baltica“ trasoje, čia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga 38,7 kilometro buvusi sankirta su rajoniniu keliu Nr. 3101 Pasvalys–Vabalninkas rekonstruota į žiedinę. Ši sankryža įdomi tuo, kad skersai centrinės žiedo salos kelio A10 kryptimi įrengtas 5 metrų pločio granitinių trinkelių pravažiavimas didžiagabaričiam transportui.

2016 metų spalį „Panevėžio keliai“ perdavė užsakovui – LAKD dar vieną įrengtą žiedinę sankryžą, šį kartą – Vabalninko mieste. Projektas – „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 124 Kupiškis–Vabalninkas–Biržai sankryžos 38,73 kilometro su keliu Nr. 191 Paliūniškis–Vabalninkas rekonstrukcija“.

2016 metų gruodį „Panevėžio kelių“ Rokiškio filialas baigė darbus, susijusius su projekto valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožų atnaujinimu. Projektas apėmė ruožų nuo 10,40 iki 15,70 kilometro ir nuo 31,55 iki 36,20 kilometro geologinius bei ekonominius tyrimus, techninių darbo projektų parengimą, projekto vykdymo priežiūrą ir rekonstrukciją.
Gegužės mėnesį, atlikus projektavimo darbus, pradėtas tilto per Nerį, esančio valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 34,29 kilometre, kapitalinis remontas. Neries upės plotis ties remontuojamu tiltu – 91 metras. Remontuojamo tilto ilgis tarp turėklų bortų galų – 207,83 metro, plotis – 17,86 metro. Po remonto tilto pagrindiniai parametrai nesikeis. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2017 metų birželio 27 diena, tačiau bendrovei pavyko darbaus baigti ir perduoti užsakovui paskutinėmis 2016 metų gruodžio dienomis.

Sparčiai atlikti rekonstrukcijos projekto darbai krašto kelio Nr. 125 Biržai–Raubonys ruožuose. Šiame projekte baigiama statyti ir pirmoji Biržuose žiedinė sankryža. Rekonstruojama dešimties kilometrų ilgio atkarpa susideda iš dviejų ruožų. Kelio Biržai–Raubonys ruože nuo 0,00 iki 6,98 kilometro „Panevėžio keliai“ statybos darbus intensyviai vykdė nuo pavasario. Pagrindiniai darbai šiame objekte beveik baigti. Antrasis rekonstruotinas ruožas, kelio Biržai–Raubonys atkarpa nuo 6,98 iki 10,00 kilometro, prasideda už Pabiržės miestelio ir tęsis iki Kirdonių gyvenvietės ribos nuo Pasvalio pusės. Šiuo metu rengiamas šio ruožo rekonstrukcijos techninis darbo projektas, rangos darbai persikels į 2017 metus.

2016-ųjų vasarą „Panevėžio keliai“ parengė pirmosios „Via Baltica“ trasoje „turbo“ žiedinės sankryžos ir jos prieigų techninį darbo projektą ir rugpjūtį pradėjo rangos darbus. Nestandartinė sankryža statoma vietoje, kur Panevėžio miesto aplinkkelis kertasi su keliu Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Intensyvūs darbai šioje sankryžoje vyko iki metų pabaigos, darbus visiškai planuojama baigti iki 2017-ųjų vasaros.

2016 metų lapkričio 8 dieną pasirašyta rangos darbų sutartis dėl projekto „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija. III etapas“ darbų. Projektą pagal jungtinės veiklos sutartį įgyvendina AB „Panevėžio keliai“, UAB „Aukštaitijos traktas“, UAB „Ukmergės keliai“, UAB „Sostinės gatvės“. Žiemos laikotarpiu šiame objekte kol kas atliekami parengiamieji darbai, pagrindiniai prasidės 2017 metais.

Į 2017-uosius persikelia ir daugelis su žvyrkelių rekonstrukcija susijusių projektų. Bendrovė 2016 metais laimėjo konkursus ir pasirašė sutartis dėl dešimčių žvyrkelių ruožų projektavimo bei rangos darbų Utenos, Ignalinos, Zarasų, Molėtų, Švenčionių, Ukmergės, Anykščių rajonuose, Panevėžio regione. Dalis projektų parengta ir kitą sezoną jau bus galima pradėti darbus.

„Tikėtina, kad 2017 metais Panevėžyje turėsime ir kitų darbų. Esame pateikę geriausią pasiūlymą konkurse „Transeuropinio tinklo kelio E67 „Via Baltica“ plėtra. Ruožo nuo Lietuvos ir Latvijos sienos iki Panevėžio plėtra. Sutartis Nr. 1“. Šis projektas apima Panevėžio aplinkkelio ruožo nuo 0,00 iki 10,53 kilometro rekonstravimą, taip pat pėsčiųjų tunelinio praėjimo bei pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimą ir statybą“, – geromis naujienomis pasidalijo bendrovės vadovas.

Apibendrindamas besibaigiančius metus, Virmantas Puidokas akcentavo, kad bendrovės pasirinktos prioritetinės veiklos kryptys konkurencinius pranašumus didinti tobulinant darbų organizavimo metodus ir diegiant šiuolaikiškas kelių statybos technologijas pasiteisino. Tai liudija ir gebėjimas, pasitelkus šiuolaikiškus instrumentus, trumpinti darbų terminus, o tai viešųjų pirkimų konkursuose tampa labai svarbiu veiksniu ir vienu iš potencialaus rangovo teikiamų pasiūlymų vertinimo kriterijų.
Mūsų bendrovės intelektiniai, organizaciniai ir technologiniai gebėjimai sulaukia viešo pripažinimo neatsitiktinai. Tai – natūralus teisingai pasirinktos krypties ir atkaklaus kūrybiško darbo įvertinimas.

„Intelektinių gebėjimų bei šiuolaikiškų informacinių technologijų įgyvendinimo plėtra ir toliau bus vienas svarbiausių uždavinių artimiausiais metais. Kelių statyba keičiasi technologine prasme, rangovams nuolat keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai. Į Lietuvą ateina išmaniųjų kelių kūrimo era, kai mokėti kokybiškai įrengti kelio konstrukciją jau nebepakanka.

Sėkmingai įvaldę statinio erdvinio modelio kūrimą, jo integravimą į veikiančias automatines mechanizmų valdymo sistemas visuose lygmenyse, savo gebėjimus turime šioje srityje tobulinti. Projektavimo sityje – į šiuolaikiškomis priemonėmis rengiamą techninį projektą ir erdvinį statinio modelį įtraukiant visas su keliu susijusias inžinerines sistemas, taip pat apšvietimo, ryšio perdavimo tinklus, eismo sąlygų identifikavimo ir kitas eismo valdymo sistemas. Atitinkamai keisis ir rangos darbų pobūdis, atsiras papildomų funkcijų, nes suprojektuotas sistemas reikės įgyvendinti realybėje“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Ar kelininkai turės tapti informacinių technologijų specialistais? „Iš dalies – taip. Išmaniųjų sistemų keliuose kūrimas pareikalaus didesnių šios srities gebėjimų, naujus rinkos poreikius turime pasitikti tinkamai pasirengę, – kalbėjo generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Lietuvos keliuose būtų naudinga diegti dinamines krovininių automobilių svėrimo priemones, siekiant užkirsti kelią didesniam kelio dėvėjimuisi, o jam esant, transporto priemonės savininkas privalo atlyginti keliui daromą žalą. Būtų naudinga automatinė transporto techninės apžiūros galiojimo patikra, civilinės atsakomybės draudimo galiojimo patikra, sistemos, apimančias oro sąlygų pasikeitimų stebėjimą ir operatyvų informacijos perdavimą vairuotojui, dinaminių ženklų sistema bei kitos priemonės, darančios kelią išmaniuoju. Mūsų tikslas – padaryti kelią patogų ir saugų važiuoti ir pasiekti tai ne greičio mažinimo sąskaita, o su išmaniųjų sistemų pagalba.“

Vien pastaraisiais mėnesiais LAKD paskelbė daugybę konkursų, susijusių su inovatyvių transporto valdymo sistemų diegimu. Tai – greičio valdymo ir įspėjimo sistemų projektavimas bei įrengimas kelio A2 Vilnius–Panevėžys 103,5 kilometre, inžinerinių eismo saugą gerinančių priemonių projektavimas ir įrengimas valstybinės reikšmės kelių avaringuose ruožuose ar pavojingose vietose (Šiaulių regione), vaizdo kamerų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose, automobilių numeriams atpažinti skirtų vaizdo kamerų įrengimas, dinaminis eismo valdymas kelyje „Via Baltica“ ir IXB koridoriuje, greičio valdymo ir įspėjimo sistemų projektavimas bei įrengimas kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 10 iki 99,10 kilometro, greičio valdymo ir įspėjimo sistemų įrengimas kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 19,15 kilometre ir kt.

„Turime stiprinti savo gebėjimus ir tobulinti techninę bazę, kad šiomis aplinkybėmis galėtume sėkmingai konkuruoti dėl darbų“, – akcentavo bendrovės vadovas.

Su naujaisiais technologiniais iššūkiais bendrovei teks dirbti itin sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis. Konkurencinės aplinkos prasme 2017 metai bus dar sunkesni, nes susitraukusioje kelių sektoriaus rinkoje žaidėjų yra labai daug ir jų vis daugėja.

Vieni jų – patyrusios kelių statybos kompanijos, veikiančios Lietuvoje jau daugelį metų, kiti – įvairaus kvalifikacinio lygio užsienio kompanijos, siekiančios įsitvirtinti Lietuvos rinkoje. Trečioji konkurentų kategorija – bene spalvingiausia ir kelianti nemažai nerimo. Tai – smulkios statybinės organizacijos arba net žemės ūkio bendrovės, neturinčios nei specialistų, nei reikalingos technikos, nei patirties kelių statybos srityje. Jų taikiniai – mažesni, dažniausiai savivaldybių objektai, kur kontrolė ne tokia griežta. Visų rinkos naujokų siekis – bet kokia kaina gauti užsakymų. Tam naudojamos visos įmanomos teisėtos priemonės, kartais ne visai moralios.

„Tokią situaciją mes patyrėme 2009–2010 metais, kai objektai buvo dirbtinai smulkinami, kvalifikacinių reikalavimų kartelė nuleista iki pradedančiųjų lygio, o pasiūlymai vertinami ne pagal ekonominį naudingumą, o pagal žemiausią kainą. To pasekmė – konkursuose varžomės su ūkio subjektais, kurių gebėjimai primena etnografinio ansamblio narių entuziastų mėginimus statyti kelius. O rezultatas – netinkamai įgyvendinti arba iš viso neįgyvendinti projektai, nepraktiškai naudojamos biudžeto lėšos. Šiuos nuostolius dalijamės visi mes, mokesčių mokėtojai ir kelių naudotojai“, – apgailestavo Virmantas Puidokas.

Šiame kontekste, siekiant išsaugoti konkurencingumą rinkoje, itin svarbu surasti papildomų resursų ir priemonių darbo efektyvumui didinti, panaudojant naujausius įvaldytus darbo organizavimo ir gamybos metodus bei įrankius, informacines technologijas ir kitus inžineriunius sprendimus.
Jau šeštąjį veiklos dešimtmetį dirbanti „Panevėžio kelių“ bendrovė ir jos grupės įmonės išgyveno ne vieną politinę ir ekonominę krizę, technologinius ir vertybių virsmus. Visais atvejais teko prisitaikyti. Nauji metai – nauji ir iššūkiai. Juk niekas nesakė, kad bus lengva. Reikia prisiminti, kad rinkos dinamika turi savų privalumų. Tai – nauja galimybė kiekvienam iš mūsų, privalome ja pasinaudoti.

Laikraštis „Kelio žmonės“, Nr. 30
Prikabinti failai
tiltas per Neri.jpg
tiltas per Neri.jpg (40.69 KiB) Peržiūrėta 547 kartus(ų)
perdangos užkėlimas magistraleje A2).jpg
perdangos užkėlimas magistraleje A2).jpg (62.74 KiB) Peržiūrėta 547 kartus(ų)
Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (44).jpg
Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys (44).jpg (59.48 KiB) Peržiūrėta 547 kartus(ų)
Virmantas Puidokas.jpg
Virmantas Puidokas.jpg (19.93 KiB) Peržiūrėta 547 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1407
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Grįžti į Keliai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron