Kelininko darbe surado vietos ir kūrybai

Turi hobi, kuris galėtu sudominti ir kitus? Nesivaržyk, pasidalink juo

Kelininko darbe surado vietos ir kūrybai

Standartinė Kelio žmonės » Sek Sau 27, 2013 5:32 pm

2010 m. sausis, "Kelio žmonės"


Iš pažiūros itin pragmatiška kelininko profesija neištrina žmoguje meniškos prigimties. Iš aktyvios darbinės veiklos pasitraukę kelininkai veteranai šiandien leidžia knygas, jų drožiniais papuoštos bažnyčios, valdžios įstaigos. Kiti apie buvusį darbą kalba kaip apie sudėtingą kūrybos procesą, kurio metu atsirado pirmasis asfaltuotas kelias.

Prieš daugelį metų studijas mokytojų seminarijoje į kelininko profesiją iškeitė ilgametis AB „Panevėžio keliai“ darbų vykdymo padalinio vadovas Mečislovas Cibutavičius, nes, jo teigimu, egzaminuotojai pasigedo muzikinės klausos.
Tarp menų studijų ir inžinieriaus profesijos teko rinktis projektų vadovui Arvydui Radimonui, tarp aviacijos ir pramoginių šokių buvo šviesaus atminimo ekonomikos direktorius ir stebėtojų tarybos pirmininkas Valdas Šimoliūnas. Jų nuomone, dviejų sričių vienu metu tobulai įvaldyti neįmanoma.
Šio laikraščio puslapiuose skaitytojai galėjo susipažinti su gamybinio-techninio skyriaus inžinierės sąmatininkės Nijolės Balčiūnienės ir administratorės Ritos Misiūnienės poezija, pamatyti buvusios apskaitininkės-kasininkės Irenos Kasperavičienės kryželiu siuvinėtus paveikslus.
Ilgametis mechanizacijos skyriaus darbuotojas Tautvilis Uža domisi menine fotografija ir yra išleidęs dvi knygas, IT sistemų inžinieriaus Viktoro Užtupo fotografijos eksponuojamos įmonėje. Tai tik maža dalis kelininkų kūrybinio potencialo pavyzdžių.

Į susirinkimą - smėlio barstytuvu
Privatizacijos laikotarpiu, tai yra 1993 metais, iš aktyvios profesinės veiklos pasitraukusi ilgametė Rokiškio kelių statybos valdybos (KSV-7) techninio skyriaus inžinierė, 74 metų Alė Kazlauskienė laukia pasirodant jau antrojo jos eilėraščių rinkinio. Pirmasis - „Laimės kelias“ - buvo išleistas 2008 metais.
Nuo 1966 metų A.Kazlauskienė drauge su vyru Vytautu, tuomečiu vyriausiuoju mechaniku, dirbo KSV -7. Vienas iš geriausiai to laikmečio dvasią atspindinčių moters prisiminimų - kelionė iš Rokiškio į Panevėžį smėlio barstytuvu: „Buvau profsąjungos vadovė, o Panevėžyje vyko ataskaitinis susirinkimas. Atvažiavome smėlio barstytuvu, iš gėdos pasistatėme jį atokiau nuo restorano“.
Moteris sako sapnuojanti buvusią darbovietę ir savo prisiminimus išliejanti eilėmis. A.Kazlauskienė vadovavo techniniam skyriui, kuravo bitumo ir skaldos gamybą, rūpinosi karjerų eksploatacijos apskaita, medžiagų nurašymu ir pan. Visuomeninės jos pareigos apėmė liaudies kontrolės ir liaudies teismo veiklą. Buvusi liaudies teismo pirmininkė tuomečius posėdžius prisimena su šypsena, nes jie - to laikmečio kultūros dalis. Kaip ir saviveikla ar kitos visuomeninės veiklos.
Rokiškio kelininkų kolektyvas buvęs labai vyriškas, iš 200 darbuotojų - tik 20 moterų, tačiau gėlių vyrai joms kovo 8-osios proga net iš Rygos parveždavo, net tuomet dar neregėtų pavasarinių krokų. O dovanų vaikučiams prieš naujuosius važiuodavo į Daugpilį.

Išdrožė Anykčių tilto maketą
Profesinė veikla, daugelio nuomone, yra neatsiejama nuo kūrybinio mąstymo. Tai liudija ir linksmas buvusio KSV-7 partinės organizacijos sekretoriaus Eugenijaus Majausko pasakojimas apie tilto per Šventąją Anykščiuose statybą: „Gal penkerius metus dirbo būrys specialistų, bet taip ir nepradėjo to tilto statyti. O darbų vykdytojas Rimgaudas Žukauskas, net neturėdamas specialaus išsilavinimo, per pusantrų metų pastatė. Mane su brėžiniais kamuodavo iki išnaktų, iš medžio išdrožė tilto modelį“.
Specializacija tiltų srityje išradingam kelininkui pelnė kolegų pagarbą, o meniška prigimtis ir auksinės rankos - liaudies meistro vardą. Iš R.Žukausko namų nė vienas svečias neišleižiamas be autorinės dovanos, jo drožinių gausu įmonės kabinetuose, daugelio rokiškėnų namuose. Į 75 metų ilgametį kelininką su prašymu sukurti proginius darbus kreipiasi oficialios institucijos.
Panaši kūrybinė biografija puošia ir buvusio Rokiškio autobusų stoties vadovo, KSV-7 partinės organizacijos sekretoriaus ir kelių statytojo, vėliau - Rokiškio mero, o dabar verslininko E.Majausko gyvenimą. Jo drožiniai puošia gimtojo miesto bažnyčią, daug darbų išgabenta ir į užsienį. Darbų autorius savo kūrinius vadina tik būdu užsidirbti duonos, tačiau dar sovietmečiu įmonės administracinių patalpų sienos ir net lubos buvo jo rankomis dekoruotos.

Pirmasis asfaltas - greideriu
Kūrybinį pradą profesinėje veikloje įžvelgia ir buvęs vienas geriausių šalies greiderininkų Rimantas Kondratas. Šios srities žinovų nuomone, tokių specialistų labai trūko visais laikais. Greiderį jo mašinistas arba išmokdavo valdyti tobulai, arba tiesiog keisdavo specializaciją. Dabar pašaukimo trūkumą gali iš dalies kompensuoti kompiuterinė technika, o prieš kelis dešimtmečius tekdavo apsišarvuoti kantrybe ir 6 kilometrų per valandą greičiu riedėti į tolimą objektą ir ten rodyti savo meistriškumą vadovaujantis tik nuojauta ir aštria rega.
67 metų R.Kondratas prisimena kūrybines kelininkų kančias tiesiant pirmąsias asfalto dangas, kur greideris buvo vienas svarbiausių elementų. Šios technologijos akcentuojamos ir Rokiškio krašto muziejaus surinktuose archyvuose.
Pasakojama apie tai, kaip tiesiant kelią Biržai-Skaistkalnė asfalto danga buvo klojama vadinamuoju sumaišymo būdu. Žvyras buvo pilamas kelio viduryje suformuojant volą greideriu. Iš autosisternos paprasta gumine žarna žvyras būdavo apipilamas bitumo mišiniu, liaudiškai vadinamu smala. Šiuos du elementus maišydavo greideris, važiuodamas tai į vieną, tai į kitą pusę ir juos vartydamas. Paskui greiderį važiuojantis traktorius su freza kultivatoriaus principu abu elementus sujungdavo į vientisą masę. Su smala sumaišyto žvyro sluoksnis greideriu būdavo paskleidžiamas iki reikiamo pločio ir sutankinamas.
Permerkimo būdu buvo klojama pirmoji asfalto danga Rokiškio mieste, vedanti į Rokiškio geležinkelio stotį. Stambios frakcijos granito skalda ant kelio būdavo išlyginama greideriu pagal nuolydžius ir sutankinama volu. Gudronatoriumi ant jos paskleidžiamas bitumas. Ant bitumo kastuvais tolygiai būdavo paskliedžiama smulkesnės frakcijos skalda ir vėl tankinama. Operacija būdavo kartojama tris kartus, vis mažinant skaldos frakciją.
Prikabinti failai
zukauskas.jpg
Iš R.Žukausko namų nė vienas svečias neišleidžiamas be dovanos.
zukauskas.jpg (51.68 KiB) Peržiūrėta 1660 kartus(ų)
majauskas.JPG
E.Majausko darbai papuošė ne vieną bažnyčią.
majauskas.JPG (37.52 KiB) Peržiūrėta 1660 kartus(ų)
kondrotas.jpg
R.Kondratas: „Tapti greiderininku arba pavyksta, arba ne“.
kondrotas.jpg (34.4 KiB) Peržiūrėta 1660 kartus(ų)
kazlauskiene.jpg
A.Kazlauskienė savo jausmus išlieja eilėmis.
kazlauskiene.jpg (37.45 KiB) Peržiūrėta 1660 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1535
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Grįžti į Kelio žmonių pomėgiai ir laisvalaikis

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron