Nerealiai geras jausmas gaut tulpę iš vyro rankų

Kelių naudotojų tolerancijos skatinimo programa

Nerealiai geras jausmas gaut tulpę iš vyro rankų

Standartinė Kelio žmonės » Ket Kov 10, 2016 3:36 pm

Kelio moteris Stefutė: nerealiai geras jausmas gaut tulpę iš vyro rankų

Štai ir atėjo ta diena, kurios laukdamos moterys prisimerkia ir mintyse galvoja: „Na? Ir kokią nesąmonę šiais metais jis, be tos tulpės, man padovanos? Ar, kaip visada, jausis didvyriu, kad kovo aštuntosios ryte išnešė lauk kalėdinę eglutę?“

O vyrai turi vienintelę svajonę – užmigti kovo septintąją ir nubusti kovo devintosios ryte. Ir jie labai norėtų pasikalbėti trumpai ir lietuviškai su tuo, kuris garsiai sugalvojo, kad kovo aštuntoji – tai ta diena, kai moterys vyrams gali sušukt: „TARNAUK!“ Ir jie turi paklusti tai komandai.

Moters diena... Moters, kuri nori būti laiminga. Kol ji jauna, nerealiai daug pastangų reikia įdėti, kad įtiktų, patiktų, prisitrauktų ir išlaikytų pliktelėjusį dėdę su gera pinigine. Kai esi karjeros viršūnėje, tarkim – direktorė, ir turi gerą piniginę, tiek vargo ir pastangų reikia, kad tas jaunas, elastingas eržilas nepabėgtų pas jauną merginą, nuo kurios paspruko pasiturintis dėdė.

O ką daryti toms, kurios nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų? Toms, kurios jaunystėje šokiuose laikydavo draugių rankinukus? Kurių ištrauktas šeiminis loterijos bilietas pasirodė niekinis? Ir kad gražiausias laikotarpis buvo loterijos lošimo dienos laukimas, tikintis, kad gausi milijoną? Ir koks liūdesys ateina, kai supranti, kad dalyvavai ne kokioje nors „Keno“, o „Niekieno loto“.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Apskritai nėra to blogo, kuris neišeitų. Reiktų atsistoti tokiai, nelabai gražiai, nelabai laimingai, nelabai turtingai kelių sandūroje ir pasirinkti, kuriuo keliu eiti.

Galima eiti link šaldytuvo, į „Humanos“ parduotuves, į mišką, daržą, biblioteką, kirpyklą, pas drauges. Yra tiek nuostabių vietų, kur mes galim būti laimingos. Kur jaučiamės stiprios, nepaprastos, vienintelės, nepakartojamos.

Kaip gerai, kad mes esame. Ir nesvarbu, kad vyrai sako, jog Dievas mus sukūrė tik po vyro sutvėrimo vien todėl, kad mes su savo kvailais patarimais netrukdytumėm kurti tobulą vyrą. Mes puošiame savimi pasaulį ir niekas netrukdo pačioms pasidaryti sau šventę.

Bet, jeigu sąžiningai, nerealiai geras jausmas gauti net ir nulinkusią nuo šiltų delnų tulpę iš vyro rankų. Tai suteikia viltį, kad dar ne viskas prarasta ir ne veltui šioj žemėj vargsti. Vyrai, brangieji, nepamirškit mūsų, nes mes be jūsų kaip tos tulpės delnuose – vystam.

Kelio moteris Stefutė
Prikabinti failai
Sventine Stefute 1.jpg
Sventine Stefute 1.jpg (25.45 KiB) Peržiūrėta 742 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1534
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Grįžti į Taisom kelią

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron