Kaip tinkamai prižiūrėti ir plėtoti vietinės reikšmės kelius

Kelių naudotojų tolerancijos skatinimo programa

Kaip tinkamai prižiūrėti ir plėtoti vietinės reikšmės kelius

Standartinė Kelio žmonės » Ket Rgs 22, 2016 3:40 pm

VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. KAIP PRIŽIŪRĖTI IR PLĖTOTI TINKAMAI?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM duomenimis, vietinės reikšmės keliai šiandien sudaro beveik 64 tūkstančius kilometrų. Iš jų asfaltuotų apie 11,5 tūkstančio (18 proc.), su žvyro danga – apie 40 tūkstančių kilometrų (63 proc.). Pasak vietinių kelių administravimo skyriaus vedėjos Neringos Kryževičienės, savivaldybės, teikdamos Lietuvos statistikos departamentui ataskaitas apie tai, kiek vietinės reikšmės kelių valdo, įvardija dar vieną kelių kategoriją – grunto kelius. Šie keliai neturi būtiniausių kelio elementų: sankasos, pagrindų ir dangos. Savivaldybės deklaruoja, kad jų Lietuvoje yra daugiau nei 12 tūkstančių kilometrų (apie 19 proc.). „Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga yra mažiau – apie trečdalį. Deja, visų žvyrkelių išasfaltuoti už valstybės ir savivaldybių skiriamas lėšas neįmanoma. Kita vertus, jeigu žvyrkeliai pakankamai geros kokybės, savo funkciją jie atlieka“, – tikina Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie SM vietinių kelių administravimo skyriaus vedėja Neringa Kryževičienė.

Gerb. Neringa, ar savivaldybės noriai skiria savo lėšų vietinės reikšmės kelių priežiūrai? Kokią biudžeto dalį jos vidutiniškai panaudoja šiam tikslui?

N. K. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra ir plėtra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Tai reiškia, kad savivaldybės pačios planuoja, kuriuos vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus statyti ar rekonstruoti, kokiomis lėšomis finansuoti darbus ir kada šiuos darbus atlikti. Savivaldybės savo valdomų vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai turi daugiau skirti savo biudžeto lėšų. Bet ką rodo praktika? Yra savivaldybių, pavyzdžiui, Joniškio, Šilalės ar Šilutės rajonų, kurios vietinių kelių priežiūrai ir plėtrai pernai išvis neskyrė pinigų. Galime tik daryti prielaidas – kodėl? Gal tai nėra prioritetas, o gal manoma, kad šias reikmes visiškai patenkina Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skiriamos lėšos. Kalbant bendrai, pernai Lietuvos savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai skyrė vidutiniškai 45 procentus savo biudžeto lėšų, palyginti su KPPP lėšomis. Daugiausia pinigų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) įprastai skiria didieji miestai. Ypač norėtųsi išskirti Kauno, Alytaus miestų, Neringos savivaldybes.

Kaip šiame kontekste atrodo Panevėžio, Ukmergės rajonų savivaldybės?


N. K. Kalbant apie savo biudžeto lėšų skyrimą vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūrai ir plėtrai, Panevėžio ir Ukmergės rajonų savivaldybėms siūlyčiau pasitempti, nes 2015 metais Panevėžio rajono savivaldybė skyrė tik apie 5 proc. savo biudžeto lėšų, palyginti su KPPP lėšomis, o Ukmergės rajono savivaldybė ne ką daugiau – apie 7 proc.

Kiek konkrečiai lėšų savivaldybės gauna iš KPPP? Kodėl dažnai skundžiamasi, esą pagerinti kelių būklę turimų pinigų sąskaita neįmanoma?

N. K.
KPPP lėšų savivaldybės gauna kasmet. Nuo 2014 metų joms skiriama 30 procentų KPPP lėšų. Beveik 23 procentai šių lėšų (skaičiuojamųjų) savivaldybėms apskaičiuojama ir skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka. Jas savivaldybės panaudoja savo nuožiūra, t. y. numato, kuriems susisiekimo infrastruktūros objektams jos bus skirtos.
Kelių rekonstravimo darbams, įrengiant asfalto dangą, reikia nemažai lėšų, bet darbus atliekant laiku, nepradelsus eksploatacijos terminų, tokių kelių priežiūrai lėšų reikėtų mažiau. Intensyviau naudojamus žvyrkelius prižiūrėti – pažvyruoti, profiliuoti, greideriuoti ir kt. – reikia dažniau, tačiau atlikti darbai nėra ilgalaikiai. Nuo šių metų ne mažiau kaip pusę skaičiuojamųjų lėšų savivaldybės privalo skirti kapitalo investicijoms. Kitaip tariant, kelių vertei didinti, o ne, sakykime, einamiesiems darbams: pvz., žvyrkeliams greideriuoti ar asfalto duobėms užtaisyti. Be abejo, yra savivaldybių, kurios kapitalui didinti skiria ir daugiau lėšų. Kadangi KPPP lėšos yra valstybės biudžeto lėšos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie SM labai aktualu, kad kuo didesnė jų dalis būtų naudojama efektyviai, t. y. ilgalaikio turto vertei didinti – kapitalo investicijoms. Konkretūs pavyzdžiai rodo, kad yra savivaldybių, kurios nenaudoja KPPP lėšų einamiesiems tikslams (išlaidoms), o jas tikslingai skiria kapitalo investicijoms. Tai Alytaus, Kauno miestų, Jonavos, Kauno, Raseinių, Širvintų rajonų savivaldybės. Likusioji dalis KPPP lėšų, apie 6 procentus, savivaldybėms skiriama susisiekimo ministro įsakymu. Jos yra KPPP tikslinio finansavimo lėšos ir skiriamos finansuoti konkretiems objektams. Šiems objektams, susisiekimo ministro įsakymu nustatyta tvarka, savivaldybės parengia investicijų projektus.

Jūsų nuomone, ar pinigai, gaunami iš KPPP, panaudojami efektyviai?

N. K. Reikėtų vertinti metinius rezultatus. Štai, pavyzdžiui, užpernai liko nepanaudota pusė procento visų skirtų lėšų, pernai – tik 0,2 procento. Būtų galima teigti, kad lėšų panaudojimo rodiklis neblogas. Tačiau, mūsų nuomone, lėšos būtų naudojamos efektyviau, jeigu dar daugiau jų būtų naudojama kelių vertei didinti.

Tai kodėl savivaldybės skundžiasi, kad investuoti į kapitalą neužtenka pinigų?


N. K.
Kasmet savivaldybės susisiekimo ministro įsakymu nustatyta tvarka gali teikti prašymus Kelių direkcijai dėl tikslinių lėšų skyrimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti. Iš tiesų pastebime, kad lėšų poreikis kelis kartus viršija galimybes. Tačiau ir neįmanoma viską finansuoti tik KPPP lėšomis. Savivaldybės, ypač rajonų, turi savus prioritetus. Dažnai būna taip, kad savivaldybė, nenorėdama nuskriausti seniūnijų, kiekvienai paskirsto po nedidelę dalį lėšų. Dažniausiai nemažai lėšų panaudojama žvyrkeliams greideriuoti. Dažnai šiuos darbus prižiūrėti savivaldybės paveda seniūnams, o šie ne visada reikliai tikrina atliktų darbų kokybę. Galbūt to greideriavimo ir reikia, tik ar ne išmintingiau būtų darbus planuoti: vienais metais kapitališkai sutvarkyti vieną kelio ruožą, kitais – kitą? Mūsų nuomone, jei savivaldybės atsakingiau vykdytų savo Vietos savivaldos įstatyme nustatytą savarankiškąją funkciją ir tam suplanuotų lėšų savo biudžete, kelių būklę būtų galima pagerinti iš esmės. Pastebime, kad savivaldybių, kurios prie vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros prisideda savo lėšomis, kelių būklė kur kas geresnė. Protingai paskirsčius turimas lėšas, viskas įmanoma.

Ar savivaldybių požiūriui į vietinės reikšmės kelius turi įtakos teisinis kelių statusas? Kokie yra kiti kelių (gatvių) finansavimo šaltiniai?

N. K. Kelius, kaip ir kitus statinius, būtina prižiūrėti – vykdyti jų techninę priežiūrą. Kad kai kurios savivaldybės atsainiai žiūri į vietinės reikšmės kelius, galima spręsti ir pagal tai, kaip vangiai atliekama kelių (gatvių) teisinė registracija, todėl drįstu teigti, kad savivaldybės tiksliai nežino, kokį turtą jos valdo. Kad kelių (gatvių) duomenys nėra patikimi, konstatavo ir Valstybės kontrolė, savo ataskaitoje patikrinusi visas savivaldybes 2015 metais. KPPP lėšos yra tik vienas iš kelių (gatvių) finansavimo šaltinių. Savivaldybės kelių (gatvių) projektams įgyvendinti gauna Europos Sąjungos paramos fondų lėšų, daliai europinėmis lėšomis finansuojamų projektų valstybė taip pat gali skirti papildomą rėmimą. Kai kurios savivaldybės turi pasitvirtinusios tvarką dėl fizinių ir juridinių asmenų perduodamų tikslinių lėšų konkretiems vietinės reikšmės kelių projektams iš dalies finansuoti. Taigi kas ieško, tas finansavimo galimybių randa. Vyriausybė yra patvirtinusi Strateginio planavimo savivaldybėse rekomendacijas, kuriose nustatyta, kad efektyvumas yra vienas iš strateginio planavimo dokumentų rengimo principų. Savivaldybės turėtų pasitvirtinti investicijų projektų planavimo tvarkas, numatančias aiškų vietinės reikšmės kelių (gatvių) tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) darbų planavimą, prioritetų nustatymą ar jų keitimą. Taip pat savivaldybės neturėtų prisiimti įsipareigojimų dėl apmokėjimo už darbus, kol nepatvirtintas jų finansavimo šaltinis. Pagrindinis palinkėjimas savivaldybėms būtų toks: darbus, įvertindami realias finansavimo galimybes, keliuose (gatvėse) planuokite iš anksto.

Laikraščio „Kelio žmonės“ priedas „Taisom kelią“ , Nr. 5
Prikabinti failai
Neringa Kryzeviciene _forumui.jpg
Neringa Kryzeviciene _forumui.jpg (179.77 KiB) Peržiūrėta 574 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1534
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Grįžti į Taisom kelią

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron